2026-08-28

Kiek pramonė moka už elektrą Europoje 2026 m. — ir kodėl kaštų valdymas tampa vis svarbesnis

Elektros kaina sąskaitoje retai kada aptariama valdybos posėdyje — kol ji netampa pakankamai didele problema, kad jos nebegalima ignoruoti. Skaičiai rodo, kad Europos pramonei tas momentas jau atėjęs, ir jis nesitrauks.

Vidutinė ES kaina — ir kodėl vidurkis suklaidina

Pagal Eurostat duomenis (2026 m. gegužės skelbimas, 2025 m. II pusmečio duomenys), vidutinė ne namų ūkio (verslo) elektros kaina ES-27 siekė 0,1837 EUR/kWh — 3,5 % mažiau nei tų pačių metų I pusmetį. Bet vidurkis slepia didelį atotrūkį: brangiausia elektra buvo Airijoje (0,2552 EUR/kWh), Kipre (0,2429) ir Vokietijoje (0,2264), pigiausia — Suomijoje (0,0748) ir Švedijoje (0,0970). Tai reiškia, kad panašaus dydžio gamyklos Airijoje ir Suomijoje moka už tą patį kWh iki trijų kartų skirtingą kainą.

Lietuvos specifika: neproporcingai didelė tinklo dedamosios dalis

Eurostat elektros kainų statistika išskiria vieną Lietuvai svarbų faktą: 2025 m. II pusmetį Lietuva turėjo didžiausią perdavimo/skirstymo (tinklo) kaštų dalį verslo elektros kainoje tarp visų analizuotų ES šalių — 43,5 %, tuo pačiu mažiausią neatgaunamų mokesčių ir rinkliavų dalį — vos 0,2 %. Kitaip tariant: Lietuvos įmonės sąskaitoje pati elektros energija sudaro palyginti nedidelę dalį, o tinklo (perdavimo, skirstymo, galios) dedamosios — neproporcingai didelę.

Tai turi tiesioginę praktinę pasekmę: jei jūsų įmonė nori realiai paveikti savo elektros sąskaitą, didžiausias svertas Lietuvoje yra ne derybos dėl energijos pirkimo kainos (ją didele dalimi lemia rinka), o būtent tinklo dedamosios — sutartinė galia ir tarifo planas — optimizavimas. Tai vienintelė sąskaitos dalis, kurią įmonė realiai kontroliuoja pati.

Platesnis kontekstas: ES pramonė moka daugiau nei konkurentai

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA), ataskaitoje „Electricity 2026", nurodo, kad 2025 m. energijai imlios pramonės elektros kainos ES buvo maždaug du kartus didesnės nei JAV ir daugiau nei 50 % didesnės nei Kinijoje ar Indijoje — ir šis lygis išliko stabilus, nepaisant to, kad atslūgo nuo 2022 m. energetikos krizės piko. Europos Komisijos 6-oji ataskaita „Energy Prices and Costs in Europe" (2025 m. vasaris) tai patvirtina: ES pramonės dujų ir elektros kainos išlieka 2–4 kartus didesnės nei pagrindinių prekybos partnerių, ir tai įvardijama kaip esminis veiksnys, veikiantis energijai imlių sektorių konkurencingumą.

Kryptis: reguliavimas spaudžia taupyti, ne atvirkščiai

Atnaujinta ES energijos vartojimo efektyvumo direktyva (2023/1791) numato privalomus metinius energijos suvartojimo mažinimo tikslus visai Sąjungai — nuo 1,49 % 2024 m. iki 1,9 % iki 2030 m. Kartu ES energijos importo sąskaita, nors ir sumažėjusi nuo 604 mlrd. EUR 2022 m. iki 427 mlrd. EUR 2024 m., išlieka didžiulė makroekonominė našta, kuri palaiko politinį spaudimą elektrifikacijos ir efektyvumo kryptimi. Praktine prasme tai reiškia, kad energijos kaštų valdymas artimiausią dešimtmetį taps ne mažiau, o daugiau aktualus — tiek dėl rinkos kainų, tiek dėl reguliacinio spaudimo.

Ką tai reiškia konkrečiai jūsų įmonei

Bendro ES ar pasaulio elektros kainų lygio viena gamykla pakeisti negali. Bet Lietuvoje, kur tinklo dedamoji sudaro neproporcingai didelę sąskaitos dalį, būtent sutartinės galios ir tarifo plano tikslumas yra sritis, kurioje realus sutaupymas priklauso ne nuo rinkos, o nuo pačios įmonės sprendimo tai patikrinti.

Patikrinti, kiek galima sutaupyti savo objektui →

Šaltiniai: Eurostat, „Electricity price statistics" (2026 m. gegužės 8 d. pranešimas ir Statistics Explained puslapis); IEA, „Electricity 2026" ataskaita, skyrius „Prices"; Europos Komisija, „Energy Prices and Costs in Europe", 6-oji ataskaita (2025 m. vasaris, COM(2025)72); Europos Komisija, energijos importo sąskaitos duomenys (energy.ec.europa.eu). Konkretūs skaičiai gali kisti — prieš remdamiesi jais svarbiems sprendimams, patikrinkite naujausius duomenis pirminiuose šaltiniuose.